12-osioms kunigo Stanislovo Letuko mirties metinėms paminėti
2015 m. kovo 22 d. Adakavo šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje klebonas kunigas Stasys Šlepavičius ir LVK Generalinio sekretoriaus pavaduotojas kun. Darius Trijonis šv. Mišias aukojo ir už kunigą Stanislovą Letuką. Jauną ir energingą, sulaukusį vos 48-erių, pasišaukė jį Viešpats 2003 metų kovo 22-ąją. Adakavo šv. Jono Krikštytojo klebonas Stanislovas Letukas buvo nuo 1997 metų.
Įšventintas Stanislovas Letukas buvo 1983 m. gegužės 29 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje. 1983-1986 metais dirbo vikaru Kuršėnuose ir aptarnavo Varputėnus; 1986-1992 metais – Vainuto klebonas, o nuo 1989 aptarnavo Žvingių parapiją; 1992-1996 – Barstyčių ir Notėnų klebonas, 1996-1997 – Skuodo altaristas. Neilgas buvo kunigo gyvenimo kelias, bet ne kilometrais, ne metais jis matuojamas.
Nedaug galiu papasakoti apie kunigą Stanislovą Letuką, nes neilgai jį pažinojau: buvo linksmas, žvalus, energingas, sakė gražius pamokslus. Nedrąsiai pabandžiau pakalbinti keletą parapijiečių. Pirmosios pasiteiravau bažnyčios tvarkytojos Angelės Neteckienės. Bet iš patirties žinau, kad, apie kurį kunigą jos bepaklaustum, jai visi iki vieno buvo nuostabūs. Kiek bekalbinau žmonių, visi vieningai tvirtino – tai buvo be galo pamaldus žmogus. Adakaviškė Ona Butvilienė, buteniškės Grasilda Kiltinavičienė, Lina Maraulienė apie Stanislovą Letuką kalbėjo, kad su visais jis buvo labai draugiškas, nuoširdus, neturėjo puikybės, labai mylėjo ir jaunus, ir senus, po šv. Mišių už mirusįjį nuo savęs visada sukalbėdavo litaniją.
Labiausiai sujaudino buvusios adakaviškės Jolitos Griškuvienės pasakojimas. Ir Jolita, ir jos vyras Raimondas džiaugėsi, kai susilaukė sūnaus Liuduko. Bet laimė truko neilgai: mama su vos vieno mėnesio ir dviejų savaičių sūneliu atsidūrė Kauno klinikose. Diagnozė – skilvelinė tachikardija. Tai toks širdies ritmo sutrikimas, kai širdies ritmas generuojamas skilveliuose, širdies plakimo dažnis būna 160-240 kartų per minutę. Vaistai, elektrošokas – niekas nepadėjo. Gydytojai pasakė: „Padarėme viską, ką galėjome. Ruoškitės laidotuvėms.“ Liuduko promočiutė Ona Sarbalienė, amžiną jai atilsį, nuskubėjo į bažnyčią, paprašė kunigo aukoti šv. Mišias. Visi meldėsi, o kunigas Stanislovas Letukas daug meldėsi nuo savęs. Po trijų parų Liudukas reanimacijoje atgavo sąmonę, pradėjo pats kvėpuoti. Po mėnesio gydytojai laimingus tėvelius su mažyliu išleido į namus. Kai namiškiai jiems dėkojo, gydytojų atsakas buvo toks „Čia ne mūsų nuopelnas, dėkokite Dievui.“ Pasirodo, tuo metu Liudukas buvo trečias vaikas Lietuvoje, kuriam buvo diagnozuota tokia liga, ir vienintelis, kuris iš ligoninės išvyko visiškai sveikas, jokių vaistų gydytojai neišrašė.
Vėliau, sutikęs Liuduką su tėveliais bažnyčioje, kunigas Stanislovas Letukas visada paglostydavo berniukui galvą sakydamas: „Tu – mano išmelstasis. Užaugęs gausi būti kunigas.“ Žiūrėdavo tada trejų-ketverių metų pyplys į kunigą savo didelėmis akelėmis ir nieko nesuprasdavo. Dabar Liudas jau aštuntokas, atvažiavęs į Adakavo bažnyčią, prieina ir prie kunigo kapo, uždega žvakelę.
„Mūsų pašaukimas – šiame šaltame pasaulyje uždegti Dievo meilės ugnį“, – yra pasakęs Peteris Lippertas, 1936 m. Šveicarijoje miręs jėzuitas. Šie jėzuito žodžiai labai tinka kunigo Stanislovo Letuko gyvenimui apibūdinti. Stanislovo Letuko įžiebta Dievo meilės ugnis dega ir Liuduko, ir jo tėvelių, ir daugelio Adakavo parapijos žmonių širdyse.
Zita Jarašūnienė, Adakavo šv. Jono Krikštytojo bažnyčios pastoracinės grupės narė
